Gyventojų dėmesiui

Patalpų vėdinimas - pagrindinė prevencinė priemonė nuo pelėsio.

          „Patalpų oro kokybės užtikrinimas yra itin svarbus šaltuoju metų laiku, kuomet žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose“, – primena Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamentas. Patalpose mikroklimatą lemia trys pagrindiniai veiksniai: oro temperatūra, drėgmė ir oro judėjimas. Kompleksinis jų veikimas suformuoja žmogaus šiluminę savijautą patalpose bei užtikrina, kad artėjant drėgnajam metų sezonui gyvenamuose ir visuomeninės paskirties pastatuose sumažėtų rizika pelėsio atsiradimui.

         Pelėsis ir jo žala sveikatai

       Pelėsis – tai siūliniai grybai, kurie dauginasi sporomis. Pelėsis ne tik sugadina maisto produktus ar medžiagų estetinį vaizdą, bet ir į aplinką išskiria nuodingų ar sveikatai pavojingų medžiagų – mikotoksinų, kurie kenkia imuninei sistemai bei gali sukelti įvairių mikozių. Blizgančiose plaukelių viršūnėse gausu subrendusių sporų, jos lengvai sklando nešamos oro srovių. Patekusios į tinkamas sąlygas per kelias valandas sudygsta ir pradeda auginti naują pelėsio koloniją. Patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti įvairias alergines ir kvėpavimo takų ligas. Nuo alerginio rinito (žinomo kaip šienligė) kenčia daugiau kaip 36 milijonai žmonių. Daugeliu atvejų pagrindinė šios ligos priežastis yra alergizuojantys pelėsiai, iš kurių net apie 300 rūšių pasižymi alergizuojančiomis savybėmis. Žmonių, kenčiančių nuo alergijos pelėsiams, kasmet daugėja, pelėsio sukeltomis ligomis gali sirgti visa šeima.

             Kada atsiranda pelėsis?

     Pelėsio vystymuisi reikalingos tam tikros sąlygos: drėgmė, maisto medžiagos (mitybinė terpė), šiluma, deguonis. Būtent rudens sezono pradžioje susidaro palankios sąlygos pelėsiui augti gyvenamosiose ar visuomeninės paskirties patalpose. Dažnai pelėsiai įsiveisia oro drėkintuvuose, kondicionieriuose, ant sienų, už šaldytuvų, spintų, po tapetais, vonios ir tualeto patalpose, prie praustuvų, dušų, rūsiuose. Gali išplisti ant sienų, prie kurių prispausti baldai, kur sunkiai praeina oras, aplink langus. Drėgmė patalpose gali susidaryti dėl prakiurusių stogų, sienų įtrūkimų, vandens kondensavimosi ant vamzdynų ir kitų metalinių konstrukcijų. Rūsiuose pelėsis dažnai atsiranda dėl blogo drenažo. Pelėsį galima aptikti ant daugelio medžiagų ir dangų, naudojamų patalpų viduje, įskaitant plastmasę, dažytus paviršius, kilimus, betoną, gipsą, medieną, gumą, knygas ir pan. Palankios sąlygos pelėsiui vystytis susidaro gėlių vazonuose.

        Šilumos išlaikymas namuose

     Atsižvelgiant į šiuo metu iškilusią energetinių išteklių krizę, raginame gyventojus stengtis išlaikyti šilumą namuose ir prisidėti prie energetinių išteklių taupymo, tačiau tuo pačiu nepamiršti, kad žemiausia temperatūra gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18 °C.

       Siekiant, kad šiluma per langus neišeitų į lauką, reikia atlikti langų ir durų profilaktinę patikrą, esant poreikiui langus sandarinti. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos rekomenduojama užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Taip būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio ir kambaryje temperatūra pakils. Taip pat periodiškai reikėtų sureguliuoti langus, kad sandarinimo juostos gerai priglustų prie langų rėmų, tą paprastai atlieka tuo užsiimantys specialistai. Sandarinti tik nevarstomas langų dalis.

     Nuo šilumos prietaisų sklindanti šiluma neretai tenka ne kambariui, o įsigeria į lauko sieną, todėl ant už radiatorių esančios sienos rekomenduojama priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus. Tai – foliją primenanti kiek storesnė medžiaga, kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 laipsniais. Ją nebrangiai galima įsigyti statybinių prekių parduotuvėse.

       Patartina neužstatyti radiatorių baldais, neuždengti užuolaidomis, nedžiaustyti skalbinių, nes tai trukdo šilumai sklisti į kambarį. Be to, reikėtų nepamiršti, kad dulkės taip pat trukdo šilumai sklisti patalpoje, todėl šildymo prietaisų paviršius reikėtų reguliariai nuvalyti.

      Pelėsio prevencija

       Geriausias būdas užkirsti kelią pelėsiams augti – tinkamas vėdinimas, per didelės drėgmės šalinimas ir pakankamas patalpų šildymas.

       Patalpas, ypač virtuvę, rekomenduojame vėdinti keletą kartų per dieną. Efektyviausias intensyvus vėdinimo būdas – patalpas vėdinkite ne ilgiau kaip 10-15 minučių iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Patalpų vėdinimas padeda pašalinti įvairius teršalus, dulkes ir mikroorganizmus. Be to, reguliariai vėdinamose patalpose mažiau nemalonių kvapų, dulkių ir virusų.

         Patys galite tvarkyti tik nedidelius pelėsių plotus. Norint pašalinti pelėsius nuo glaisto, esančio tarp plytelių, reikėtų trinti siūles dantų šepetėliu, panardintu balinimo skystyje, arba naudoti atskiestą actą. Jei įsisenėjusį ir pavojingą pelėsį netinkamai naikinsite patys, galite pakenkti savo sveikatai ir gyvenamajai vietai. Todėl, geriausia pelėsių naikinimą ir prevenciją patikėti šioje srityje dirbančioms įmonėms. Jos tikrai žinos, kaip su juo susidoroti.

        Telšių departamentas